pakulius

pakùlius, -ė smob. (2) 1. Klvr kas verčiasi pakulomis: A, jau tas pakùlius atvažiavo! Žvr. Pakuliaus net pirštai dreba nuo virvių vijimo Klt. 2. prk. kas susivėlęs, apsileidęs, netvarkingas: Eik tu, pakùliau, nestovėjęs, nor nusivalysi! Sn. Kur tokiam pakùliu nueit! Alv. 3. prk. skurdžius: ^ Pakuliui tai ir yla skuta, bagočiui tai ir britva neima Švnč.